Jungtinės Amerikos Valstijos planuoja skirti vieną milijardą dolerių finansinės paramos Gruzijai, kad ši atstatytų po konflikto su Rusija nukentėjusią šalies infrastruktūrą.

Trečiadienį Tarptautinis valiutos fondas pranešė, jog Gruzija taip pat gaus ir 750 milijonų JAV dolerių paskolą.

JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice sako, kad finansinė pagalba bus skirta atstatyti gyvenamiesiems namams ir infrastruktūrai, o ne karinei įrangai.

Šitaip ji pareiškė po to, kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Baltuosius rūmus, kad šie esą šitaip padeda Tbilisiui konstruoti savąją karo mašiną, ir paragino JAV peržvelgti savo santykius su Gruzija.

Rusijos pareigūnus neramina faktas, kad JAV rengiasi prisidėti atkuriant Gruzijos karines pajėgas. Gruzijos lyderiai sako, jog jų šalis turi lūkesčių sukurti stiprią karinę bazę, jei naujas karas su Rusija taptų neišvengiamas.

JAV Pentagono, Valstybės departamento ir Baltųjų rūmų pareigūnai patvirtino, jog G. W. Busho administracija aiškinosi, ko reikėtų norint atkurti Gruzijos karines pajėgas, tačiau pabrėžė, jog kol kas jokių sprendimų nepriimta.

Gruzijoje planuojama atkurti ginkluotųjų pajėgų ikikarinę būklę, numatoma didinti kariuomenės galią ir modernizuoti tokiomis priemonėmis kaip oro apsaugos sistemos, modernios raketos ir naktinio matymo įranga.

Gruzijos gynybos ministras Davitas Kezerašvilis teigia, jog „mūsų misija yra apsaugoti savo šalį nuo Rusijos agresijos“.

Rugpjūčio 7 dieną tarp Rusijos ir Gruzijos įsiplieskęs konfliktas baigėsi tuo, kad praeitą savaitę Rusija pripažino Gruzijos separatistinių respublikų - Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.

Pasauliui nesiteikiant sekti Rusijos pavyzdžiu Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas netgi yra pareiškęs, kad dėl krizės Gruzijoje kalta yra JAV.

Po karinės invazijos į Gruziją ir Pietų Osetijos bei Abchazijos nepriklausomybės pripažinimo Maskvai pasijutus izoliuotai, V. Putinas pareiškė, kad karas Gruzijoje prasidėjo Vašingtone, kuris esą šitaip siekė atkurti Šaltojo karo atmosferą, siekiant sustiprinti respublikonų kandidato Johno McCaino pozicijas kovoje dėl prezidento posto.

Rusijos sprendimą pripažinti Gruzijos separatinių respublikų nepriklausomybę vieningai pasmerkė septynių Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių vadovai. Negana to, Rusijos pagrindinės sąjungininkės taip pat atsisakė palaikyti Maskvą.

Prieš septynerius metus viršūnių susitikime Tadžikistane Kinija, keturios posovietinės Centrinės Azijos šalys ir Rusija vieningai deklaravo pagarbą teritoriniam valstybių vientisumui ir kritikavo jėgos panaudojimą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas praeitą savaitę nuvyko į Tadžikistano sostinę Dušanbę, šitaip siekdamas gauti šių šalių paramą, tačiau liko nieko nepešęs.

Rusijos prezidentui tada nepavyko perkalbėti Kinijos, Kirgizijos, Kazachstano, Uzbekistano ir Tadžikistano vadovų, kad šie pritartų tiek Rusijos veiksmams Gruzijoje, tiek sprendimui pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.

Septynios Didžiojo aštuoneto narės - Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, JAV ir Didžioji Britanija irgi sako, kad Maskva, pripažindama šių regionų nepriklausomybę, pažeidė Gruzijos integralumą ir suverenitetą.

D. Medvedevo poelgis Dušanbėje tik paryškino faktą, jog Rusija tampa izoliuota. Nepaisant to, Rusijos ambasadorius Briuselyje Jevgenijus Čizovas tikina, kad „Rusija nesijaučia izoliuota ir nebijo tokia būti“.

Pietų Osetija ir Abchazija de facto savo nepriklausomybę deklaruoja nuo 1990-ųjų, tačiau de jure nė viena pasaulio valstybė iki šiol nebuvo pripažinusi.